Kunigas Oleksandras Chalayimas užsiima dvasiniu ir psichologiniu palydėjimu žmonių, patyrusių artimųjų netektį karo metu ne tik savo vyskupijoje, bet taip pat sukūręs grupes ir kitose vyskupijose.
Lotynų apeigų Kamjanets-Podilskyj vyskupijoje kunigas Oleksandras Chalayimas tiems, kurie susiduria su karo drama, siūlo ne tik dvasinę, bet ir psichologinę pagalbą. Taip pat organizuojami bendruomenės susirinkimai. Pasak kunigo, tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų – didelis solidarumas, teikiama stipri savitarpio pagalba, organizuojami pirmosios pagalbos kursai.
Kunigas Oleksandras Chalayimas užsiima dvasiniu ir psichologiniu palydėjimu žmonių, patyrusių artimųjų netektį karo metu ne tik savo vyskupijoje, bet taip pat sukūręs grupes ir kitose vyskupijose. Jis pasakoja, kaip padeda žmonėms, išgyvenantiems dramas ir sunkias akimirkas dėl jau daugiau nei metus trunkančio karo su Rusija.
Kaip gimė iniciatyva palydėti fronte artimųjų netekusius žmones – motinas, žmonas, seseris ir net brolius bei vyrus? Kunigas pasakoja, kad iniciatyva gimė tada, kai pastebėjo, kad keli žmonės, sužinoję apie artimųjų, šeimos ar draugų netektį, negalėjo suprasti, kas vyksta. „Dažnai jie pasineria į save, nežino, kaip gyventi toliau. Baiminomės, kad be nuostolių karo metu gali padaugėti ir savižudybių skaičius. Todėl su keliais bendraminčiais įkūrėme centrus, kuriuose galime padėti patyrusiems netektis, traumas, padėti eiti į priekį, būti su jais, šalia jų skausmo“, – pasakoja kunigas.
Susitikimai vyksta įvairiai – asmeniniai susitikimai su žuvusiųjų motinomis, žmonomis, šeimomis, susitikimai su žmonėmis, patyrusiais smurtą, įvairias traumas. Taip pat susitikimai bendruomenės lygmeniu ir įvairios grupės: motinoms ir žmonoms, kurios susitinka kiekvieną savaitę ir bando kartu judėti pirmyn. Taip pat grupių vadovai stengiasi paaiškinti, kaip elgtis su išgyvenusiais po traumos, kokius klausimus galima ar negalima užduoti artimiesiems fronto linijose arba kaip elgtis su žmogumi, praradusiu artimuosius, moko, kaip pasiūlyti pagalbą kritiniu atveju, sielvarto, netekties metu.
Tai ne tik dvasinis palydėjimas, bet ir psichologinės pagalbos aspektas. Be to, kunigas Chalayimas su kitais bendraminčiais veda pirmosios pagalbos kursus. Pavyzdžiui, sprogdinimų atveju paaiškina, kaip tvarstyti kraujuojančias žaizdas. Stengiasi, kad šis mokymas apimtų tris aspektus: kūno, psichikos ir taip pat sielos.
Rūpintis žmonių dvasiniu lygmeniu jam padeda seminarijoje įgytos žinios, teologijos studijos. Kalbant apie psichologinę sferą, tuo pasirūpino Dievo Apvaizda: prieš karą Vokietijoje jis išklausė kursus apie pagalbą traumas patyrusiems žmonėms. „Viešpats padėjo man toliau eiti šiuo keliu, net ir dabar Vokietijoje lankau įvairius kursus, skirtus padėti nukentėjusiems nuo psichologinių traumų“, – pasakoja dvasininkas.
Svarbiausia būti šalia kenčiančių žmonių, kad jie neužsidarytų savyje ir suprastų, kas vyksta jų viduje. Kenčiantys turi suprasti, kad esant skausmui ir traumoms kai kurie elgesio modeliai yra visiškai normalūs, nes taip reaguoja mūsų kūnas, taip reaguoja mūsų psichika, padėti jiems suprasti, kaip visa tai įveikti, kaip iš to išsivaduoti, leisti jiems pajusti, kad jie nėra vieni. Visuomenė turi būti pasirengusi palydėti ir padėti šiems žmonėms.
Jau daugiau nei metus ne tik Bažnyčių bendruomenės, o visi Ukrainos žmonės susivienijo, įvairiais būdais bando padėti vieni kitiems. Jei anksčiau buvo skirtumas tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, tai dabar visus vienija tas pats skausmas – šis karas. Pavyzdžiui, jei žmonės sužino, kad tam tikroje vietoje galima gauti pagalbą, žinia greitai išplinta, o jei ko nors nepavyksta padaryti, visada atsiranda žmogus, kuris gali pasiūlyti pagalbą. Vyrauja solidarumas ir noras padėti. Kunigas prisimena vilties kupiną įvykį, nušvietusį vieną skausmo istoriją – viena motina nebegavo žinių apie sūnų, kovojusį fronte. Jis buvo laikomas dingusiu, vėliau ji net gavo laišką apie jo žūtį. Tačiau vėliau, padedama draugų ir kitų geranoriškų žmonių, ši moteris sužinojo, kad jos sūnus yra nelaisvėje Rusijoje. Dabar kunigas Chalaymas stengiasi padėti jį susigrąžinti. Šiai mamai buvo didžiulis džiaugsmas ir viltis sužinoti, kad jos sūnus gyvas.
(DŽ/Vatican News)